- kerplėšas
- kérplėšas sm. (1) žr. kerplėša: 1. Viesulas daug eglių išvertė, pelkyne vieni kerplėšai Ign. Kérplėšo kelmas lengva išlupti Dglš. 2. Neliesk šito kérplėšo, vis tiek neišrausi Vžns. Daug sveikatos padėjo, kol šitokius kérplėšus išrovė Trgn. 3. Aln išsišakojęs medis, krūmas: Pilni patvoriai visokių kerplėšų priaugę Tr. Mūsų darže prie kūdros auga didelis kerplėšas Ldk. 4. scom. menk. nevykėlis, išsiskėtėlis, ištižėlis, apsileidėlis: Koks tėvas kérplėšas, tokie ir vaikai Vžns. Baisus kérplėšas, užstalėj nepareina Ukm. Tai kérplėšas: kai reikia šienas kratyti, tai išsivilko kur, dabar čia kamuokis viena Užp. Aš teip ir misliau, kad šitas kérplėšas inkiš liežuvį ne vieton Dbk. Ko čia vaikščioji kaip kérplėšas, susišukuok! Ds. 5. scom. žr. kerplėša 7: Kad paleido gerklę kaip kerplėšas, visus namus prikėlė Ob.
Dictionary of the Lithuanian Language.